- kėžterėti
- kė́žterėti, -ėja (-i), -ėjo intr. J 1. smarkiai, su trenksmu griūti, virsti: Vokytis, kėžterėjęs nu arklio, daugiaus nebkėlės S.Dauk. 2. sukabaruoti: Sunkus kapitono kūnas, kėžterėjęs ore, plesterėjo kaip pelų maišas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.